MANDALOS. Kai kūryba tampa daugiau nei grožiu
Kartais gražiausios istorijos prasideda visai ne nuo kūrybinės idėjos. Jos gimsta iš gyvenimo, išgyvenimų ir mums brangių žmonių.

Istorija, nuo kurios viskas prasidėjo
„Mandalos“ kolekcija mano kūryboje atsirado labai asmeniškai. Kai mano mama sužinojo sunkios ligos diagnozę, ji paprašė manęs ant jos nešiojamo džemperio išsiuvinėti mandalą.
Taip šis simbolis pirmą kartą atsirado mano kūryboje. Vėliau jis persikėlė į kitus gaminius, kol pamažu gimė visa „Mandalos“ kolekcija.
Man ši istorija primena, kaip svarbu atrasti tai, kas suteikia prasmės, padeda išbūti sunkius etapus ir nepamiršti savęs.
Mandalos rašte daugybė mažų detalių susijungia į visumą. Galbūt todėl man ji taip primena mus pačias — su mūsų patirtimis, jausmais, stiprybėmis, abejonėmis ir pasirinkimais. Netobulas, nuolat besikeičiančias, tačiau kiekvieną savaip ypatingą.
Kiekviena savita. Kiekviena su savo istorija.

Mandala – kvietimas pažvelgti giliau
Studijuodama psichologiją vis dažniau pastebiu, kaip įdomiai susitinka kūryba ir žmogaus vidinio pasaulio pažinimas. Taip norėjosi giliau pažinti ir mano kūryboje atsiradusį mandalos simbolį.
Šveicarų psichiatras, analitinės psichologijos kūrėjas Carlas Gustavas Jungas (1875–1961) mandalą laikė vienu iš Savasties simbolių. Šia sąvoka jis vadino žmogaus psichikos visumą — ir tai, ką apie save žinome, ir tai, ko dar nesame įsisąmoninę.
Su visumos idėja susijusi ir individuacija: Jungo aprašytas tapimo savimi procesas. Jame svarbu pažinti ir tas savo puses, kurias lengva priimti, ir tas, kurias esame linkusios atstumti ar palikti nepastebėtas. Tai Jungo teorinis požiūris; kiekvieno žmogaus asmeninis santykis su mandala gali būti skirtingas.
Tapti savimi nereiškia tapti tobula. Šią mintį iš Jungo teorijos išsinešu kaip vieną prasmingiausių. Kartais tiek daug pastangų skiriame tam, kad būtume drąsesnės, stipresnės, sėkmingesnės. O gal verta skirti laiko ir nuoširdžiam bandymui suprasti, kas jau esame, ką jaučiame ir ko mums reikia?

Tas pats motyvas, skirtingas charakteris
Kolekcijoje mandalos atsiskleidžia skirtingai. Šviesūs smėlio ir alyvuogių atspalviai dera su subtiliu siuvinėjimu, sodri ruda išryškina ornamento detales, o juoda su aukso spalvos mandala kuria ryškų kontrastą.
Vienos beveik susilieja su audiniu, kitos tampa pagrindiniu gaminio akcentu. Man svarbu, kad čia būtų vietos skirtingiems pasirinkimams: ir mėgstančiai ramias spalvas, ir norinčiai išraiškingesnės detalės.
Kiekviena gali atrasti sau artimą derinį — pagal savo stilių, nuotaiką ir tai, kaip nori jaustis šiandien.

Prasmė kasdienybėje
„Mandalos“ kolekcijoje — kuprinės, knygų dėklai, mažos rankinės ir kosmetinės. Juos vienija siuvinėtas ornamentas ir tarpusavyje derančios spalvos. Galima rinktis vieną artimą gaminį arba susikurti derantį rinkinį.
Kuprinė kasdieniams keliams, dėklas kartu keliaujančiai knygai, maža rankinė svarbioms smulkmenoms. Man gražu, kai prasminga detalė randa vietą paprastuose dienos įpročiuose ir pamažu tampa sava.

O dabar – truputis laiko sau
Jeigu perskaitei iki čia, kviečiu trumpam sustoti. Be skubėjimo ir būtinybės ką nors pakeisti. Tiesiog pabūti su savimi.
Kurią savo dalį šiandien norėčiau priimti su daugiau švelnumo ir supratimo?
Neskubėk ieškoti atsakymo. Galbūt jis ateis šiandien, gal po kurio laiko. O gal šiuo metu pakanka leisti sau užduoti šį klausimą.
Su švelnumu sau. 🤎
Aistė
„Siuvinėtos“ kūrėja, psichologijos studentė
Jungo portreto šaltinis: Ortsmuseum Zollikon / Wikimedia Commons (viešojo naudojimo nuotrauka).
Apie Jungo sąvokas plačiau: Savastis (IAAP) · Individuacija (Society of Analytical Psychology).